Ant
seno aukuro,
Surinktų
lauko akmenų
Pašventinta
sėkla išdygsta,
Nauji
daigai – senolių suręstos,
Vėliau
pastatomos bažnyčios, –
Didikų
lenkų,
Lietuvos
mužikų.
Pašventinti
kapai
Istorijos
vingrybėse,
Ne
visų čia kaulai ilsisi,
Požemyje
užmūryti,
Paslėpti
nuo svetimų akių,
Kad
niekas netrikdytų...
Buvo
dar nesenais laikais,
Kad
juos išplovė upės vandenys,
Suskeldėjo
šventovės pamatai,
Bet
šventas garsas
Iki
šių dienų dar liko.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą