Visos
pievų gėlės
Skuba
dygti ir užaugti,
Pražysta
net usnis
Ir
beria sėklos pūką paskuba,
Nes
žino, kad laikas nelaukia,
O
vasara labai trumpa.
Kitoks
gyvenimas
Šiltose
oranžerijose,
Kur
dirbtinė šviesa,
Jos
nebežino savo tėviškės,
Nors
žydi įgimtu laiku,
Sodina,
sėja jas bet kas...
Dabar
nebežinau,
Koks
mano laikas,
Kur
dygs mano vaikai,
Lyja
ir lyja,
Sninga
ir vėl sninga
Už
lango tėviškėje, –
Žiema.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą