Ieškau

Žiūriu į šviesą,

Kad ir apsiniaukę,

Klausau ir zylės,

Žiemą čirškiančios,

Giesmė – tyli,

Lyg po ledu upelio,

Didesnis kėkštas

Ir mane nuteikia,

Kad vis ieškočiau

Naujo miškuose...

O medžiai sako:

– Mes paaugome,

Paaugsi, jei norėsi,

Žmogiška vis siekti

Iki amžiaus pabaigos.

Zyle norėčiau būti...

Kuo gi nori būti tu?