Meilės spinduliai

O, dangau,

Leisk man mylėti

Tiek ilgai, kiek lemta,

Kad nesugrubtų rankos,

Liktų švelnūs dar delnai,

Paglostysiu tau galvą

Ir užmigdysiu naktį

Su kvepiančiais žiedais...

Leisk man tikėti,

Kad ir tavo rankos,

Ilgisi ir laukia, kaip kadaise,

Nereikia priesaikos,

Nereikia, –

Žodis – tai paukštis,

Nuskris ir kitur nusileis...

Leisk man matyti aukštį,

Kopsiu tik su tavimi

Laiptais siaurais,

Jeigu paslysiu,

Prilaikysi,

Krisime abu su saulės

Spinduliais.