Pūsk,
vėjeli, kiek gali,
Nešk
sniegelio trupinį,
Nes
pabodo purvynėlis,
Tekšo
balos net ant smėlio...
O
eglutė – ta pati,
Jos
spygliai – žali žali,
Jeigu
snaigės nusileistų,
Būtų
grožis – balta skraistė...
Nešk,
žiemuže, ant delnų
Šviesų
pluoštą spindulių,
Tupia
sniegenos – žaisliukai,
Krykščia
po egle nykštukai...
Pasigavau
vieną snaigę,
Delnuose
ji susiraizgė
Ir
suspindo naujas lašas,
Melsvo
mėlio, be guašo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą