Rito,
rito ir surito,
Viena
gniūžtė –
Šast
prie kitos,
Sniegas
– minkštas ir lipnus,
Pastatys
vaikai namus.
Atvažiuos
Senis Kalėda,
Į
roges – saldainių rėtį,
Maišas
– elniams avižų.
Ar
girdi?
Sniegas:
„ Žu žu žu“
Nuo
auksinių pavažų...
Kas
pirmiausia atsikels,
Bėgs
į lauką
Ar į
stiklą pasibels,
Tam
ir ledo negailės,
Nosį
morkinę uždės,
Dar
varveklį ten pridės, –
Sniego
gniūžtė apvali,
Nes
visi vaikai geri.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą