Istorinės klastotės

Kai rašoma istorija

Poetų, filosofų,

Be faktų konkrečių,

O remiasi savo jausmais,

Susikaupia šusnys knygų,

Pelijančių lentynose,

Jas skaito vienetai;

Pamiršta ir savo istoriją,

Ir savo kilmę,

Vaikaičiai ir vaikai,

Tada ir prikabina svetimieji

Savo klišę,

Kad esam jų vergai.

Sudegina archyvus,

Didžioji atmintis

Pavirsta pelenais,

Tada cituoja, kas netingi,

Iš tokių knygų,

Kurios nevertos nė skatiko,

Manipuliuoja ir jausmais.