Draugystės
neįpirši,
Jei
kito netraukia,
O
renkamės panašų į save,
Kaip
gera, kai žinai,
Kad
esi laukiamas
Visur
ir visada.
Kai
širdis širdį traukia,
Atsiveria
kalba,
Kai
šauki, atsišaukia,
Pakyla,
lyg pavasarį upokšnis,
Ir
gurgia amžina vaga...
Kai
draugas būna
Visada
šalia,
Net
ir suskaudus atsitiesi,
Pasiremi
į ranką,
Ji
šilta –
Ne
išskobta lazda.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą