Jautrus
nusiperka eglutę,
Nenukirstą,
o vazone,
Palaisto
parsinešęs,
Kad
nenubirtų jos spygliai,
Pajutę
mūsų namų karštį...
Kol
mylime,
Karšti
delnai
Ir
širdys karštos,
Eglutės
– miško prigimtis,
Ji
visą žiemą,
Ilgus
savo gimtadienius,
Per
speigus kenčia...
Jautrūs
spygliai
Tada
tik duria,
Kai
neapsikenčia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą