Muzikos ir kalbos vienovė

Ne iš palocių būrai atkeliavo,

Vyžoti, su sermėgomis,

Močių išaustomis,

Bet grojo ir dainavo,

Su puodais dar būgnavo

Ir savo kanklėmis,

Apkaustytomis ne auksu,

O geležimi...

Ir ne kas kitas – tik vyžotieji

Lietuviškai kalbėjo,

Mokė savo vaikus iš atminties,

Todėl ir dainos,

Visos pasakos išėjo

Iš tėvo lūpų,

Kaip iš prigimties.

Oi, nesiskųskim, sesės, broliai,

Jau nebemokame nupinti vyžų,

Nemokame ir tų dainų,

Kas jau už vandenynų vykti pasiryžo,

Sugrįš tik urnose,

Vis tuo pačiu keliu,
O gal negrįš...