Aš
nebijau žiemos,
Nebaisus
šaltis,
Nes oras
toks gaivus,
Kad sukasi
galva,
Kai
sniegas kūlio verčiasi;
Apsirišu
skara,
Kurią dar
motina ryšėjo,
Ir išeinu
prieš vėją.
Iš žiemos
pusnių
Ir storų
ledo langų
Girdžiu
paukščius,
Pražysta
naujai gėlės,
Tada net
širdyje jaučiu,
Kad jau
pavasaris atėjo...
Tu nebijok
šalnos,
Dabar -
tiktai ruduo
Ir žiema
priartėjo,-
Nupūs
vėjas takus
Ir
pabučiuos skruostus
Vėl saulė
pakylėjusi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą