Kol dar
nėra šalnų,
Pavienės
gėlės
Tyliai
miršta;
Yra
viltis,
Kad
nužydėjo
Ir grūdo
skambalėlis
Skreba jau
ant delno,
Tarpu
pirštų...
Yra
džiaugsminga ateitis,
Kad
pasiekė jis žemę
Ir dabar
muzikos garsus
Kaip
vandens srovę geria...
Kol dar
širdy ramu,
Pasitiesiau
skarelę
Ir sėduosi
lengvai,
Nes ji
šilta -
Manoji
juoda žemė.
Pražydo
žiedas,
Toks
raudonas,
Žinau,
ruduo
Ir mano
paskutinės meilės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą