skip to main |
skip to sidebar
Žiedų kalba
Nevysta gėlės
Žiemą- vasarėlę,
Bet po stiebelį
Jas skinu ir dalinu,
Kad sklistų kvapas
Rytą-vakarėlį,
Kai viena sėdžiu
Ir be Tavęs liūdžiu.
O vakaras tylus
Su šypsena atėjo -
Myluoju, glostau,
Nerenku spalvų.
Dabar tiktai
Akis pakėliau -
Žiedelis žiūri...
Aš į jį žiūriu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą