„Sakyki, sese, ar ne gaila
Palikti tėviškės brangios,
Žalios pakrantės, kur bėgiojai,
Žaidei saulutės spinduliuos“...
Sakyk, broleli, ar ne gaila
Prie vartų rymančios mamos,
Kas jai raukšles nubrauks nuo veido,
Kas be tavęs varge paguos.
Ar tau ne gaila seno tėvo -
Sugrubo rankos nuo darbų.
Kas pasakys meilesnį žodį,
Kada šalia tavęs nebus.
Ar tau ne gaila draugų paukštelių,
O kaip jie be tavęs giedos,
Kada sutūpę ant šakelių
Žiūrės kur tu, kuriuos kraštuos.
Sakykit broliai, mano sesės,-
Juk tremtiniai kituos kraštuos.
Oi, koks tolesnis jūsų kelias
Be savo tėviškės brangios.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą