Kiek ištvermės,
Kantrybės ir jėgų prireikia;
Mes matome tiktai gėles,
Kaip mėto jas ant ledo,
Į rankas įteikia...
Net sudrebu,
Kada čiuožėjas krinta -
Paimčiau tarsi savo vaiką -
Gražią gėlę į rankas,
Bet jie pakyla,
Patys vėl į ritmą taiko...
Kokia jaunystės
Siekių širdyje galia!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą