Pasilenkiau prie šalto
Sniego namo -
Ištirpo saujoje gniūžtė maža;
Tekėjo pro pirštus upelis,
Kol įsiliejo į marias.
Dabar po kojomis -
Sausos žolės stiebelis,
Jis klausosi kalbos paukštelių
Ir žino: tas, kam reikalingas,
Jį suras...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą