Angelai

Skaidrus kaip viena ašara dangus -
Jame baltučiai debesėliai plaukia,
Vienas kitam paliečia sparnelius
Ir vėl išsiskiria: vėjelis neša, šaukia.
Žeme vis eina žmonės- angelai
Ir beria grūdą, slibiną įveikia.
Sustoja, kai naktis jiems po langais
Mėnulio pjautuvu rugius kapoja;
Garsas vis per širdį taiko.
Suklumpa, jei pakyla nuo akmens,
Palūžta net balti sparnai,
Bet vėl vaga į šviesią ašarą rytais
Sustoja ir žeme klampoja...