Šiandien, kaip visada,
Sugrįžta atmintis...
Pasisuka ir laikrodžio rodyklė,
Pavardes ir biografijas parašius.
Ir gėlės su vainikais
Dar budės ilgai.
Bet išties-nieks nepasikeitė,
Tik sienos nesušaudytos
Prisiglaudė prie datos.
Ir vėl garsiakalbiai kalbės,
Praeis su pagarba rikiuotė.
Dar metais pasenėjo jų tėvai,
Kažkiek paaugo pušų šakos plačios.
Nutilo V. Kernagio sielos garsai
Ir visam laikui jau išskrido
„Į dangų margi sakalai“...
Oi, žemės sienoje ištiško
Kraujo lašas.
Sustok. Tylos minutė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą