Iš kur tiek skausmo,nevilties
Susikaupė į vieną kumštį,
Jei kojos, rankos ir širdis
Jau proto balso nesiklauso?..
Gal nieko nebėra ir netektis
Taip prieš kitus akis sukausto?..
Gal niekas šilto žodžio iš šalies
Jam nepasakė, neišklausė?..
Ir taip atsiveria lyg praraja,
Pavirstanti į keršto jausmą,
Jeigu nereikalingas visada jauties.
Tai proveržis
Laiku nenumalšinto skausmo.
Atsiliepk.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą