Pasijutau lengva,
Nepaprastai laiminga,-
Kaip nendrė, vėjo nešama.
Užšalo eketės,
Net upelius šaltukas stingdo;
Aš stoviu įledėjusi,
Bet dar gyva...
Ir supratau-esu žavinga,
Vėjo nugairinta ir palikta.
Juokiuosi, kad tokia aistringa,
Nendrelė baltaplaukė
Balto sniego patale.
O gal pavasarį nurimsiu,
Bangų prie kranto priplakta?..
Braukau per jas ranka -
Akyse mirga mirga,
Saulutė ridinėjasi šalia...
Kokia švelni balta puta!
Apsižvalgau-pakrantė sužaliavus,
Ievos sninga...
Aš velei ant bangos -
Op lia!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą