Balti balandžiai neša
Dūdų orkestrų maršą,
Iš labai garbingų aikščių
Ir Dainų slėnių grįžta paleisti -
Tiktai namo namo,
Prie šeimininkų rankų...
Aš juos mačiau pakilusius
Į aukštą dangų,
Apsukusius kelis ratus.
Mačiau ir balandėlį baikštų,
Prie upeliuko perintį vaikus,
O jo burkavimas trumputis
Ir visiems taip aiškus:
„Bruku bruku ir patyli,
Pabučiuoja ir pamyli“...
Dabar matau pulkelį
Žiemą šaltą,
Sniege nutūpusius
Ir vėl gražiu ratu.
Pabėrė trupinėlių geros rankos -
Jie tokie patys,
Nors ir ne balti-margi, pilki...
Jų daug daugiau,
Kaip mūsų- mažesnių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą