Kokia gražuolė!
Akelių mėlynų
Paskendę spinduliai,
O paakiai- žaliųjų pievų
Padabinti pienių raštais.
Veideliai skaistūs,
Molžemio šlaitais,
Kitur ir smėlio
Nubirentas kraštas.
Ir kokios pavardės,
Kurių neliko,
Sulyginti ir pamatai -
Tik vienas kitas
Nublokštas nuo savo
Šulinių, kur svirtys braška.
Poviloniai, Meldaikis,Baltrėnai.
Giedrių ilgai žydėjo sodas,
Trobos be langų
Žiūrėdavo į Strėlupį,
Kaip alksniai veša.
Žekonių žemė,
Apkaišyta beržynėliais;
Elmiškių ežerėlio
Meldai pakraščiais
Vėžius viliodavo -
Pagaudavom net rankom...
Dičių sodybos likučiai
Ir dabar kėpso
Priekaištu šiam kraštui.
Gražuole Lietuva,
Kur tavo DAINOS
Apie drobių margą raštą?..
Į čia mano žingsneliai
Ir sapnuose ar vakarais
Nuolat sugrįžta.
Su Elmės vandeniu
Į Šventąją Variu
Nutįsta.
Mano lopšį neša.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą