Ištiesiau ranką -
Šerkšnas byra byra;
Vėjelis, rodos, tyli...
Gal į mišką nuplazdeno,
Pasislėpė po eglės šakele?
Atidavė tik šerkšnui savo lyrą,
Spygliukuose jau skamba
Jo balta daina.
Ant skruostų bučiniai,
Jaučiu, vis byra byra,
Pavirsta ašara skaidria.
Sustingsta pusnyje
Vėjo daina.
Ji amžina-vėl šerkšnas,
Vėl žiema.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą