Be vizijos

Ilgam įsiklausiau
Į pasakas senolių,
Sugrubusias rankas
Sau ant kaktos jutau.
Iš jų ir VIZIJA
Apie visų gerovę...
Karalių rūmuose visi
Sėdėt norėjo.
Klausiausi,
Bet patikrinti nespėjau.
Daug mįslių,
Minklių įminiau
Gyvenime- ne pasakoje -
Taip ir nepastebėjau,
Kad būtų „mažajam“
Kada geriau.
Ir Vaižgantas taip sakė -
Juo tikėjau
Ir kitiems sakau.