Nedalinu savęs ,
Kaip ir nedalomas
Mažytis vandens lašas,
Pakibęs ant šakos ,-
Ten jo gyvenimo vieta.
Jeigu nukritęs dar žibės,
Pavirs tada į rasą,
Prašvitus saulei išgaruos,
Užgaubs akis migla...
Tik po ilgų ilgų klajonių
Pakils į tolimas erdves.
Štai debesėlis plaukia -
Gal tai aš?..
Oi, ne...tai Tau
Apie mane.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą