Vėl suglaudžiau sparnus,
Kaip balta gulbė nusileidau,
Ant mūsų kalno liko
Kylančių sparnų žymė.
Išrėžta žemė vis dar šaukia...
Tai tolima vakarė -
Mylinčių žvaigždė.
Pamojau tik ranka
Ištryškusius lašus nubraukus,
Oi, ežerėlių tokia mėlyna banga.
Kada atskris pora -
Galbūt pavasario sulaukus?..
Bet neperės jie savo
Tėviškės lizde...
Susigūžiau staiga.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą