Akacijos gražuolės
Puošia mūsų sielas
Gelsva, balta, melsva
Pavasario spalva.
O antrąkart svyruoja
Žiedų kekės
Vėlų rudenėlį -
Taip atsisveikina
Su vasara šilta.
Oi, kokios tamsios ankštys
Mūsų didžiosios sesės
Gilią žiemužėlę;
Ant balto sniego
Brandos sėkla paberta...
Prisilieti ranka -
Nubyra ir į Tavo sielą
Gyvybės nuostabi kaita.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą