Buvo
vaikystė – saulės takeliu
Plaukiau
per ežerą,
Anteles
gainiojau,
Sūpausi
ir valtelėje
Iš
jaunų meldų,
Kol
pakilau prie debesėlio,
Saulė
nusileido…
Atsiveria
ir dangaus vartai,
Žvaigždynuose
mintyse nardžiau,
Jaunystės
galios
Ugnikalniuose
lava verda, –
Viskas
pasiekiama,
Viskas
– kaip ant delno:
Užaugs
vaikai,
Turėsiu
kažkada vaikaičių,
Pratęs
jie giminės gijas,
Sukursiu
naują knygą
Iš
paties gyvenimo...
Viskas
išsipildė šiandien.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą