Iki pilko akmens

Gyvenimas – kelionė,

Kiek nuėjai – tai tavo pėdos,

Kiek pamatei – tai vaizdinių kaita,

Kiek paguodei sutikęs –

Tavo indėlis į sielą,

Iš vieno – kitam perduodama, –

Taip sukasi drambliukai,

Kiti vaikiški žirgai

Kiekvienoje karuselėje…

Sugrįžęs sėdiesi prie stalo,

Dar sukasi galva,

O jau mąstai,

Kas bus rytoj, –

Dangaus aukštybės

Ar šioje žemėje – vaikų pėdos.