Lašas

Duona – alkanam,

Ištroškusiam – nors vienas

Vandens lašas,

Pagirdau sielą ir geru žodžiu,

Pridengiu jį ir delnu,

Kad nesušaltų ir nevirstų

Žiemos snaige pavasarį…

Lašas – deimantas

Uolų tarpekliuose nuo amžių,

Juos kasa,

Šlifuoja ir į žiedus deda,

Kietesni ir už auksą,

Už bet kokį radinį…

Pušis prie jūrų marių

Ošia ir žaliuoja

Per žiemą ir pavasarį,

O vasarą – tik lašas,

Pušies sakai nuskendę…

Vartau delne karoliukus,

Atrodo, lašas

Laša,

Verkia skęsdamas...