Šventą
dieną mena
Pakelėse
kryžiai,
Pro
akis praskrieja
Visos
mano mintys.
Atlaidai
– kermošiai,
Kaip
seniau vadino,
Sėdi
atsilošęs,
Tik
svyruoja lingės…
Priskinu
ramunių,
Pakelės
snaudalių,
Štai
tau – vainikėlis,
Dangaus
karaliene…
Kabinu
ant kryžiaus
Be
jokio raštelio, –
Dangus
viską žino,
Dangus
viską gali…
Šiltas
vėjas gena
Saulės
spindulėlį,
Mintimis
nuklystu į tėvų šalelę,
Ten
ir atsisėdu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą