Nuskink
lapus
Ir
medis bus nuliūdęs,
Nulaužk
ūglius –
Neaugs
ir nelapos,
Nugremši
žievę – žuvęs,
Gyvybei
reikia pagarbos…
Ant
palenktos šakos
Nutupia
paukštis,
Ožkelė
užlipa,
Pagraužia
ir palieka
Kitam
kartui, –
Nes
vėlgi atšuoliuos,
Kai
medį kerta malkoms,
Dejuoja
ir giria,
Ji –
motina gamtos...
Pravirksta
ir nuo gaisro,
Neapgalvoto
žmogaus žingsnio,
Perkūno
įskeltos žaizdos...
Ko
bijome, tą garbiname,
O
nereikėtų vėl kartoti
Tokios apeigos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą