Užkopia
ant statesnio kalno,
Pamato
kelis ežerus aplinkui,
Bažnyčių
bokštai maga,
Pamano
atsidūręs
Pačiame
Olimpe…
Pirmi
bokštą pastatę,
Pionieriais
vadinami,
Bažnyčiose
įsitaisę
Šikšnosparnius
maitina,
Kai
suskamba varpai
Vargšeliai
juodasnukiai,
Kur
dėtis nebežino…
Kiekviename
rajone – toks širšynas,
Po
kelis kalnus turi
Piliakalnių
aukštybėse,
O ant
jų užsiropštęs,
Kur
žiūri, nebežino, –
Dangus
naktį žvaigždėtas,
Jis
primena Olimpiją,
Ryte
tik atsitokai,
Dieną
– dirvonas plynas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą