Dangaus įkvėptiems poetams

Dangus – toks vasariškai žydras,

Plaukia debesėliai,

Matau juos vaiko akimis,

Tikiu, kad jie sugrįš,

Nepasiklys pakelėje,

Saulė – mama

Už rankos prilaikys

Ir nenukris…

O jeigu kada krenta

Lietaus lašas,

Pagirdo rožę ir kitas gėles,

Jos žiūri atsigręžusios

Į dangaus mėlį,

Norėtų būti saulute…

Pašiaušia galvas

Nerimastingas vėjas,

O joms – tai kas, –

Visi turėjome svajonę,

Kad mus kažkas

Kažkur nuves,

Apaus krištolinėmis kurpaitėmis,

Apvilks vestuvinę suknelę,

Auksinį žiedą dar padovanos,

Pavadins karaliene,

O sūnui pirmagimiui ir karalystė atiteks...

Dangus – svajonė,

Poezija – tai aš.