Labas

Laukiu aušros,

Kad pasisveikinčiau su saule,

Paliesčiau vandenį, –

Jis – tyras, šventas,

Užgydyčiau žaizdas ir eglei,

Iš kurios lašais derva,

Lyg ašarėlės, krenta

Per liemenį – į žemę,

Nuo pat šaknų – į dangų…

Laukiu aušros,

Kad pamatyčiau taką,

Žvyrą ir smiltelę,

Paberčiau ir prie kapo,

Kur snapučiai keliasi…

Laukiu aušros išalkusi,

O duona – dar aruoduose,

Reikia žodžius parinkti,

Kurie dažną paguodžia,

Lukštenti varpą geltą,

Sumalti ją į miltus,

O šiaudelius atskirti,

Kad vaikai išbandytų,

Kaip nupinamas sodas,

Prie lubų pakabinamas.