Paveldėjimas

Visi paveldėjome

Dar ne po vieną ydą,

Kasdien – po nuodėmę,

Tarsi ji limpa prie žmogaus,

Priklaupiame prie kryžiaus

Ir nešame toliau…

Malda – tai žodžiai,

Juos pakartojame kasdien,

Tarp pirštų jaučiu rožinį,

Po vieną karoliuką sau –

Visiems…

Šiandien akis pakėliau, –

Danguje – taip šviesu,

Nė vieno debesėlio,

Tiek spindulių vaiskių…

Paveldėjau akis – jos dar toliau įžiūri,

Kas ir už debesų,

Naktimis žvaigždės spindi

Ir širdyje – šviesu…

Paveldėjau ir meilę,

Sieloje – tiek jausmų,

Prisiminiau ir skausmą,

Kaip nenorėčiau sunkių metų,

Kuriuos vaikai paveldėtų,

Nebeitų ir kančių keliu.