Žemė
moko,
Kaip
mylėti reikia,
Laukt
pavasario
Ir po
šaltos žiemos,
Kaip
ilgėtis saulės,
Po
nakties tamsios…
Žemė
moko ir ištikimybės, –
Pasėjai, reiks kirsti,
Malti
grūdą,
Kepti,
Susodinti
prie gimtines stalo
Visą
šeimą,
Kepalą
paženklinti
Ir
kryžiumi…
Patys
žino,
Ką
jis reiškia,
Jeigu
sekė birže,
Varnėnu
parskrido,
Sučiulbėjo,
suulbėjo
Prie
medinio inkilo…
Žemė
moko nesigirti,
Jei
kas ir nesisekė,
Nugramzdino,
Lyg į
šulinį,
Su
medine svirtimi,
Lašas
keliant biro –
Neliūdėti,
Spirtis,
Aukštyn
kilti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą