Nesakyk:
„Pavargau’’,
Kai
dar kelio – mylios,
Pusėn
kalno užkopta,
O
priešaky – vingiai…
Reiks
gyvent mintimis,
Kad
tenai, viršuje,
Lakia
saulėtas takas,
Žemėj
pramintas,
Turi
lazdą medinę
Su
atvaizdu žirgo,
Pravers
atsispirti…
Tenka
kovoti ir gintis,
Pagundų
– šimtai,
Mūsų
kelias – slidus,
Dažnai
nuodėmingas,
Vieną
laiptelį įveikus,
Liks
dar nežinia,
Gal
krisi į prarają,
Kilsi…
Pasakyk:
„ Suklydau’’,
Paskubėk
sau atleisti,
Nešti
akmenį daug sunkiau,
Negu
mesti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą