Kur gera...

Gerumo jungtys

Nežinoma jungtis

Sujungia žmones,

Nežino medis,

Kiek turi vaikų,

Bet jie panašūs

Savo lapais,

Šaknų gilumu,

Gyvybės troškuliu,

Gerumo noru – rankų švelnumu…

Klauso giria –

Paukščiai čiulba,

Pravirksta rasomis, –

Taip gera,

Kai ramu,

Kol vėtra nenulaužia vieno,

O šis ir virsdamas

Dar saugoja vaikus.

Verkiu ir girdint miškui,

Ir nuo gražių melodijų verkiu…