Žiemą
trūksta saulės,
Malonios
šilumos,
Apgaubiančios
miškus,
Upes
ir pievas,
Baltus
kalnelius…
Nuo
jų matau toliau, –
Jie
arčiau saulės,
Užkopus
veriasi pasaulis
Visu
savo gražumu…
Kol
dar nežydi gėlės
Ir
miega po sniegu,
Pašnekinu
ir zylę,
Žalsvą
jos švarkelį pagiriu,
Sveikatos
dar linkiu,
O ji
atsako:
„
Tau – gražu,
O man
žiemą
Ir
vasarą – smagu,
Apsirenk
ir tu’’…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą