Pavasarį
sušyla žemė,
Lietaus
lašas,
Krentantis
iš dangaus,
Pakimba
ant šakos
Ir
šyla – blizgesį matau...
Saulės
spindulys sušildo
Vienu
ypu
Ir
kas žemai,
Ir
kas aukščiau…
Ne
kiekvienam vienodai tenka,
Mažam
– mažiau,
Net
žemės turtai pasiskirsto –
Vienam
– daugiau,
Kitam
– mažiau…
Saulės
prašau,
Kad
dar ne vieną
Spindulį
paskirtų
Man
ir tau,
Kuriam
ilgiau – juk nežinau,
Abiems
prašau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą