Seni
nesensta,
Tik
antakiai pražyla,
Ir
smilkiniai – baltai baltai,
Pasipuošia
pavasariais
Net
po žiemos ir smilgos,
Liauni
stebai – tai išmintis,
O
sėklos byra, byra,
Kol
apsisėja visos pievos
Ir
sužaliuoja tėviškės laukai…
Seni
nesensta – mūsų laimė
Dar
pro šalį nepraeina, –
Auga
vaikai…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą