Adomavos
palivarkas
Kaimus
kuria žmonės,
Kuriasi
bendrijos,
Spiečiasi
lyg bitės
Medžio
drevėje,
Skirstosi
po metų ar po ilgo laiko,
Lieka
tik senimas,
Pavadinta
kažkada ir jų vieta…
Išsitrina
ribos,
Kapčiai
ir „ rubežiai’’, –
Keičiasi
karta,
Pamatysi
seną uosį –
Stovi
įsirėžęs, –
Žemė
jam – šventa,
Čia
nukrito grūdas,
Kaip
gaili rasa,
Netoli
žaliuoja,
Kad
ir vėjas plaka,
Didelė
giria,
O
kaimo – nėra.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą