Spalvos

Ant rudos pievelės

Žalias daigas kyla,

Vieno medžio šakos –

Nepastebimos, pilkos,

O kitas išlaiko

Savo prigimimą,

Raudonai papuošia

Ir savus kaimynus…

Vasara atbėga

Nuo kalno aukštybių,

Dairosi nustebusi, –

Pievose – žalumai,

Akiai miela, gryną,

Miške – šabakštynas,

Bet ir čia man gera,

Tokia įvairovė,

Mielas margumynas.