Rašo
žvirblis skundą
Didžiajam
ereliui,
Kad
žiema prabunda –
Sniego
ligi kelių…
Aš –
tik mažas paukštis,
Tupiu
ant šakelės,
Manajam
švarkeliui –
Dvidešimt
metelių,
O nė
vieno pūko , –
Išpūtė
vėjelis…
Paklauso
nuo kalno
Didingas
erelis,
Nieko
neįžiūri –
Kas
tiek triukšmo kelia…
Man
mėsos užtenka,
Kiškiai
– riebūs, pelės,
O
kažkam vis trūksta
Paprastos
plutelės…
Siunčia
žvirblis laišką,
Rėksmu
nelaimėjęs,
O tas
neįskaitė, –
Žvirblis
iškreivojo,
Buvo
neraštingas,
Sakinius
suvėlė...
Erelis
– karalius,
Ne
visus išklauso,
Manė,
kad „špargalkė’’ ,
Paleido
pavėjui…
Nesisielok,
žvirbli,
Bus
pavasarėlis,
Surink
trupinėlius,
Kuriuos
davė dievas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą