Ant rankšluostėlio

Mamytė liną sėjo,

Rovę ir vis klojo

Ant rudens dirvono,

Tėtis raugė kūdroje –

Kvepėjo durpėmis,

Kai mynė ir šukavo…

Sesės jai padėjo,

Verpė netgi naktimis,

Audė drobes

Ir dėjo ritinius

Į vieną skrynią,

Kurią paveldėjo

Iš staliaus – savo tėvo,

Nes manė – atmintis.

Šeima užaugo ir išėjo

Tėvų pėdomis,

Sugrįždavom į trobą

Šventėms ir palaidoti, –

Ant stalo – lino staltiesė,

Ant sienos – rankšluostis,

Prie lovos – kilimėlis,

Po karstu – lovatiesė

Iš ritinio….

Dabar į ją dedu savo viltis.