Pavasaris
ateina palengva –
Per
kalnelius,
Kaip
ir senatvė,
Pirma
– saulutės šypsena,
Vaikystės
metas…
Kai
neberūpi lėlės
Ir
kiti žaisliukai,
Žiūri
į dangų
Ir
ieškai akių,
Kurios
išsklaido debesis,
Bemiegių
naktų rūką,
Jaunystės
godos už jų slepiasi…
Ruduo
ateina paskuba,
Šalna
žiedelius kanda,
Svajoji
apie žydinčias
Sode
šakas,
Pastebi
pirmą raukšlę,
Pirmą
baltą sruogą smilkiny,
Atsidūsti
giliai,
Bet
tai dar – ne senatvė…
Žiema
nubalino kalnelius,
Saulutės
šypseną ledas sukausto,
Nubyra
šerkšnas ant galvos,
Gyvenimas
to vertas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą