Medis
išdygsta
Iš
mažos sėklelės,
Vieno
ūglio – karklas
Ir
lankstus žilvitis
Prie
namo ar ežero,
Užsimezga
gyvybė,
Dangaus
laukiamas…
Gimsta
kūdikis –
Nukerta
medį,
Tėvai
ruošia guolį,
Lopšį
ir lovelę
Iš
to daro,
Stato
namą,
Pasodina
atminimui medį…
Ilgas
laikas,
Kol
medis užauga,
Kad
galėtum iš jo skobti
Nors
mažą laivelį,
Ir
paleisti savo vaiką
Į
platųjį pasaulį,
Sugrąžintų
namo meilė.
Medis
auga,
Kol
visai pasensta,
Sutrūnija
iš vidaus –
Žiojėja
visiems matomos
Dar
ertmės...
Žmogus
miršta –
Ilgai
serga arba netikėtai,
Tuo
dar nesibaigia niekas,
Pasilieka
šaknys,
Ten
nueina siela...
Po
žeme, į dangų,
Kur
pradėta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą