Aš –
upelis,
Pavasarį
patvinęs,
Išsiveržęs
iš po ledo
Sangrūdų
sunkių...
Aš –
upelis,
Tekantis
per pievas,
Tėviškės
žalius miškus,
Pro
šaknis iškilęs,
Virtęs
lietaus lašeliu…
Aš –
upelis,
Krentantis
į žemę,
Kad
galėčiau vėl tekėti
Pro
kalvas gimtinės,
Nebijodamas
perkūnijos
Garsų…
Aš –
upelis,
Kviečiantis
sugrįžti ten visus,
Kur
gimėme,
Nors
mažu lašu,
Ašaros džiaugsmu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą