Mūsų laikas

Eikime senamiesčio gatve,

Kurios dar grindinys nepakeistas,

Akmenys kalba apie datas,

Kurių jau mūsų atmintis nesiekia…

Eikime tylomis senamiesčio gatve

Susikibę rankomis, –

Balandžiai kyla iš po kojų

Jie – čia pat,

Suplasnoja prieš akis,

Už vieno žingsnio nusileidžia…

„Tu nuostabi nakčia, –

Vyro lūpos sako, –

Tu toks švelnus ryte,

Kai saulė teka ’’ , –

Moteris atsako.

Eikime senamiesčio gatve,

Pusiaudienį laikrodis paskambino,

Gal mūsų laikas – čia,

Juk ir balandžiai tą pat sako.